Dabar mane rasi www.copywriter.lt

Labas,
su visais blogo įrašais ir naujais iššūkiais kraustausi į www.copywriter.lt svetainę. Apsilankyk.

Tekstas ir vaizdas reklamoje. Kas svarbiau?

Copywriting‘o guru šaukte šaukia - tinkamas tekstas generuoja iki 50% daugiau atsako. Vien tekstas! Žinoma, kiekvienas guru turi saugoti savo daržą ir kelti akcijas, sakydamas jog jo amatas yra svarbiausias, rimčiausias ar kaip kitaip „-iausias”.

Tikriausiai ne paslaptis, kurią pusę palaikysiu aš. Bet galim lažintis - reklama vien su tekstu parduoda daugiau nei reklama su gera foto ir vienu sakiniu. Wanna bet?

Gerai, tarkim turi 2 metų dukrą ir ieškai dovanos. Versdamas 37 žurnalo lapą, pamatai mažą geltoną ančiuką dideliame baltame kvadrate. Dėmesį patraukė? Manau, taip. Kas toliau? Ieškai info - ką gi tas ančiukas ten veikia, po pIErkūnais?! „Geriausi žaislai tavo mažyliui”, - skelbia antraštė. Apačioje call to action, ale „Žaislų parduotuvė MIRABELA - platus žaislų pasirinkimas. Ateik ir išrink žaislą savo mažyliui”. Paskui logas ir adresas. Dar vis įdomu? Man - ne, verčiu 38 lapą.

O jei tame pačiame 37 lape vietoje ančiuko rastum vien tekstą (tarkim 10 eilučių) ir antraštę - „Tavo vaiko šypsena 10 kartų per dieną”. Ar prisiverstum skaityti toliau? Pagal teoriją - turėtum. Ir jei tekstas bus įtikinamas - kitą dieną jau stovėsi prie MIRABELOS įėjimo. Kodėl? Nes žodžiai, o ne vaizdai gali atsakyti į tavo klausimus, išsklaidyti abejones ir įtikinti, jog turi elgtis vienaip ar kitaip.

Žinoma, reklamoje yra svarbus tiek tekstas, tiek vaizdas. Teisingai sukomponavus juos abu, išeina puiki reklama - nesiginčiju. Bet kodėl pasižiūrėjus y spaudos reklamas, susidaro vaizdas, kad tekstui yra skiriama gerokai mažiau dėmesio nei vaizdui? Gal Lietuvoje vien tekstas neveikia, nes žmonės tiesiog tingi skaityti… ir aš čia kovoju su vėjo malūnais, bandydamas rasti bendraminčių savo idealistiniam supratimui apie teksto galią… nežinau.

Tiesiog abejoju ar dauguma reklamos užsakovų šiuos du komponentus laiko lygiaverčiais. Ir kas gali būti blogiausia - jog patys nežino kodėl!

Dėl ko aš čia apie visą tai, paklausi? Pradėkime diskutuoti apie tą copywriting‘ą. Diskutuoti, paskui ginčytis, galų gale gal net galvoti. Tada, žiūrėk, reklamose ir teksto atsiras daugiau…

Copywriting Lietuvoje

Kokį žodį įterptum į antraštės vidurį: naudojamas, miręs, gimsta, puoselėjamas, nežinomas… ar žodžiai „Copywriting” ir Lietuva yra tiesiog svetimi vienas kitam?

Apsilenkė mano keliai su reklamos agentūromis(RA), o manau kaip tik jose tekstus rašantys žmonės galėtų pasakyti, kiek vietos ten lieka copywritingui. RA išskiriu todėl, kad greičiausiai jose gimsta apie 70% lietuviškų reklaminių tekstų (kiti 30% turėtų atsirasti įmonių viduje, kokio nors visažinio direktoriaus galvoje).

Ar agentūroje copywriteris sėdi viename lygyje su dizaineriu ir projekto vadovu? Kaip ten yra for real? Jei dirbi RA ir skaitai šį blogą - brūkštelk komentarą. Baisiai jau įdomu kokia yra copywriterio darbo specifika Lietuvoje.

Pasaulinio lygio copywriting‘o guru (Joe Vitale, Dan Kennedy, Jay Abraham ir kt.) kaip susitarę kartoja - testuoti, redaguoti, perrašinėti ir vėl testuoti. Įsivaizduoju copywriterio dialogą su kūrybos direktoriumi Lietuvoje, kuomet copywriteris pasako, jog jam reikia 2 darbo dienų, kad šūkį sukurtų… pokalbį tektų priskirti „S” kategorijai. O gal klystu? Tikiuosi.

Žodžiai su priešdėliu NE

 Pasižiūrėkime žodyne, kiek yra žodžių, pasidedančių priešdėliu „ne”. Oho, - buvo mano reakcija. Oho, - kiek daug. Žinoma, reikėtų palyginti su kitomis kalbomis, kad galėtume teigti jog Lietuvių kalboje jų yra daugiau… tik poliglotas iš manes prastas, tad lyginti galiu nebent su Rusų ar Anglų. O čia, deja, jėgos išsiskiria - viskas ir taip aišku.

Čia taip iš toli pradėjau… bandau arčiau esmės - kodėl ši tema? Psichologija vienareikšmiškai teigia - žmonės linkę praleisti pro ausis neiginius, tiksliau priešnėlį NE. Jis yra ignoruojamas, o likusi žodžio dalis įsimenama. Tad tokie žodžiai, kaip neDARYK, neLEIDŽIU, neGALIMA, neŽUDYK… turi ribotą poveikį. Ir šioje vietoje verta pagalvoti - gal paieškoti sinonimų? Bet lietuviškose reklamose žodžiai su „ne” yra plačiai naudojami. Kyla klausimas - ar ši teorija yra klaidinga, ar Lietuvoje mes ją tiesiog ignoruojame?

Kad atsakyti į šį klausimą, reikėtų atlikti apklausą ar reklamų analizę Lietuvoje. Tik taip sužinotumėm tiesą. O gal tokie tyrimai jau atlikti ir šia informacija norėtum pasidalinti?

Jei ne, belieka remtis savo nuomone. Pvz. pasvarstykim, kuri frazė įtaigesnė: „neskaityk toliau” ar „sustok skaityti čia”. Man antroji. Tikiu bendromis tendencijomis ir ramia sąžine sakau - jei norime rašyti įtaigiai, nenaudokime priešdėlio „ne”. Atsiprašau, norėjau pasakyti - naudokime žodžius be priešdėlio „ne” :)

Lietuviška knyga apie reklaminius tekstus

Pagaliau. Pirma lietuviška knyga apie reklaminių tekstų kūrimą (a.k.a Copywriting‘ą) - pirmyn į knygyną! Kaina nesvarbu, perkam, perkam, perkam, godžiai skaitom ir… WTF? Pirmas klausimas, vos pradėjus skaityti - ar autorė pati skaitė TAI, kas čia parašyta? Kelti klausimą ar autorė supranta kas tai yra reklama net nebeverta… Kodėl taip neigiamai? Prašom - viena iš daugelio įžvalgų apie reklamą:

 „Reklamų, kuriomis siūlomos kosmetikos priemonės, tekstuose pabrėžiama, kad, naudodamasi reklamuojamais daiktais, moteris taps švelni, individuali, stilinga, žasiminga, laisva, kerinti, patraukli, nepasiekiama: (toliau seka reklamų pvz.) <…> Iš tekstų matyti, kad kosmetikos reklamų kūrėjai stengiasi paveikti ir konservatyvesnių pažiūrų, ir šiuolaikines moteris.”

 Tai bent stipri analitika - ne kiekvienas tai pastebėtų!

Dar vienas pvz:

„Viena kita reklama skirta abejojančiam ar sutrikusiam vyrui, kuris negali tuo momentu nuspręsti, nepasitiki savimi, bet tokių vyrų labai nedaug, nes pagal tradicinę sampratą tokių vyrų nėra ir tokia reklama nepasiektų tikslo:” (toliau seka reklamos pvz.)

 Tiesą pasakius net juokas nebeima - apie ką tu čia? Nuo kada reklamos leidžiamos tokiems vyrams, kurių labai nedaug, nes pagal tradicinę sampratą tokių vyrų nėra. Kur logika?

Gerai, nebūnu visiškas blogietis ir ieškau gėrio. Tikrai reikia pasakyti ačiū už Tropų apibūdinimą ir sintaksinių figūrų aprašmą - turbūt vieninteliai naudingi 23 knygos puslapiai šioje 200 psl. monografijoje. Monografijoje, kurioje citatos sudaro 1/3 viso teksto… Kažkaip labai jau primena neišdildomą universitetinę patirtį, kai vietoje referato rašymo buvo galima rinktis versti kokius 20psl. dėstytojams labai jau „brangaus” teksto.

Dar keli perliukai:

„Įžangų sakiniai turi būti trumpi ir informatyvus, nes turi patraukti adresato dėmesį, sukurti reikalingą nuotaiką, perteikti, kuo naujas reklamuojamas gaminys.”

Taip kad mieli kolegos dabar žinote, kokie turi būti įžanginiai sakiniai! Visada įžangoje perteikite, kuo naujas reklamuojamas gaminys :)

„<…> Daugelis šūkių sakinių, kaip ir įžangų, konstatuoja faktą, todėl tiksliausia juos vadinti konstatuojamaisiais:

Tik su “Shell” važiuosi vėl!

Susivokę perka „Vokę”!

“Rennie” - jūsų skrandžio gaisrininkas!”

Nieko sau faktai…

Ir pabaigai - “Dažniausiai reklamos agentūtos, nenorėdamos turėti sunkumų, tekstą stengiasi išversti pažodžiui. Vertėjui keliami tik du reikalavimai: 1) tekste neturi būti kalbos klaidų, 2) atgalinis vertimas turi būti identiškas originalui.”

Taip, užsakovai nori kaip įmanoma tikslesnės adaptacijos, tačiau niekas nesako, kad ji turi būti identiška originalui. Kam tas perdėjimas…

Žinoma, visa ši blevyzga yra tik mano asmeninė nuomonė - nieko nenoriu įžeisti. Tiesiog mano galva - tenka laukti geresnių leidinių apie reklamos tekstus Lietuvoje.

Emocijos Reklamoje - Viltis

   Turim dar vieną stiprią emociją, kurią sveika naudoti reklamoje. Šį karta tegiama - Viltis. Oficialus jos apibūdinimas panašesnis į išvedžiojimų raizginį, tad nesigilinu. O jei trumpai, šiai emocijai tinka apibūdinimas iš vieno žodžio - stipru. Pagalvok vien apie tai, kaip tu jaustumeisi be vilties. Stipru?

   O dabar kiek profesionaliau - visų pirma vilties poveikis yra tuo galingesnis, kuo svarbesnis tikslas. Jei tikslas turi ekonominių motyvų - viltis veikia dar stipriau. Jos įtaka tiesiogiai priklauso nuo žmogaus esamos ekonominės būklės ir siūlomo tikslo. Pvz. didžiausias loterijų pasisekimas yra tarp ekonomiškai silpnesnių žmonių.

   Iš esmės visos reklamos sukuria viltį - reklamos metu yra pateikiamas pažadas, tad automatiškai atsiranda viltis. Ir nesvarbu, ar tai yra neigiamos būsenos nutraukimo viltis(neigiamas stimulas), ar tai yra teigiamo dalyko siekimo viltis(teigiamas stimulas). Kadangi viltis yra suteikiama tuomet, kai tikslo pasiekimas yra neužtikrintas bet galimas, vilties didinimas turėtų būti atliekamas žaidžiant su 2 sudedamosiomis:

• 1. Tikslo pasiekimo galimybės;
• 2. Tikslo pasiekimo svarba.

      1. Tikslo pasiekimo galimybės. Veiksmas turi didesnę įtaką kuomet rezultato suvokimas nuo neįmanomo pakeičiamas į įmanomą. Galimybę apeliuoti į pasiekimo realumą turime:

• a. Produkto atžvilgiu
• b. Vartotojo atžvilgiu;
• c. Proceso atžvilgiu.

     A) Pasiūlyti pasiekimo galimybes produkto atžvilgiu. Nauji atradimai ir inovacijos leidžia produktui pasiekti tikslus, kurie anksčiau buvo tik įsivaizduojami. Taigi tekste reikia akcentuoti produktų galimybes ir pranešimo žinutėje apeliuoti į viltį. Tai atlikti galima žinutėje pateikiant informaciją, jog produktas yra pagamintas „pagal naujų atradimų technologiją”, pasiūlyti „revoliucinį” produkto dizainą ar pan. Taip vartotojo sąmonėje susiformuoja pagrįsta viltis, jog produktas gali pasiekti norimus tikslus, nes jis turi kokią tais išskirtinę ar naują savybę.

   Pasitaiko, kad inovatyvumo akcentavimas nesuteikia vartotojui pakankamo pasitikėjimo produktu ir tikėjimo, jog produktas pasieks trokštamą tikslą. Dar galima naudoti individualizavimą - reklaminiame pranešime galima akcentuoti tai, jog produktas yra pritaikomas konkrečiam vartotojui, pagal išskirtinius jo poreikius. Arba galima akcentuoti aplinkos sukeliamų trukdžių pašalinimą, taip užtikrinant asmens tikslo pasiekimą.

     B) Pasiūlyti pasiekimo galimybes vartotojo atžvilgiu. Žinutėje galima teigti, jog tikslo pasiekimo galimybė priklauso nuo pačio vartotojo. Skirtumas tarp vartotojo, kuris jaučia stiprų vilties jausmą ir vartotojo, kuris jaučia silpną vilties jausmą yra tame, kad pirmuoju atveju vartotojas tiki jog kontroliuoja savo tikslo pasiekimą ir suvokia, jog kontrolė reiškia tai, kad tikslo pasiekimas yra būdingas asmeniui. Atitinkamai netekę vilties žmonės mano, kad nekontroliuoja situacijos ir tikslo pasiekimas yra mažai realistiškas. Taigi produktai, prekių ženklai ir pats reklaminis tekstas, kuris leidžia suprasti jog vartotojas gali kontroliuoti situaciją - padidina vilties jausmą. Kaip geras to pavyzdys yra knygos iš serijos „padėk sau”, kurių pavadinimai dažniausiai akcentuoja jog žmogus turi galią valdyti aplinkos jėgas ir gali pasiekti norimus tikslus. Tas pats Nike šūkis „Jus do it” taip pat akcentuoja tai, kad kontrolė glūdi pačiame vartotojo asmenyje.

   Dar viena galimybė veikti vartotoją, yra kalbėti apie jau pasisekusius pavyzdžius. Esmė - žmogus, matantis, kad tikslą pasiekė kiti - tiki jog tokiu pačiu keliu tikslą gali pasiekti ir jis. Kaip pavyzdys gali būti kas savaitinis laimėtojų paskelbimas arba nuotraukų „prieš ir po” rodymas. Pastoviai susiduriant su tokiu stimulu, žmogaus sąmonėje susiformuoja požiūris  - „jei tai atsitiko jam, kodėl negali atsitikti ir man”.

   Išankstinis savęs įsivaizdavimas norimoje būsenoje taip pat gali paskatinti manyti, kad tikslo pasiekimo galimybė priklauso nuo pačio asmens. Tokiu būdu yra stengiamasi pakeisti net ir vėžiu sergančių asmenų požiūrį į ateitį. Taip neviltis ir nusivylimas perauga į viltį.

     C) Pasiūlyti pasiekimo galimybes proceso atžvilgiu. Tikslo pasiekimas yra neįmanomas, jei žmogus nežino kaip tai galima padaryti. So, galima teigti, kad tikslo pasiekimas tiesiogiai priklauso nuo informacijos ir žinių suteikimo, reikalingų pasiekti norimą tikslą. Patarimai, kaip pasiekti tikslą didina viltį. Taip veikia slapti/išskirtiniai/asmeniniai patarimai, kurie leis pasiekti tikslą.

   Atsižvelgiant į procesą, vartotojui gali būti pasiūlyta galimybė tikslą pasiekti įvairiais keliais ir būdais. Kuo daugiau yra tikslo pasiekimo variantų - tuo didesnė viltis pasiekti tikslą. Tokiu atveju, jei vienas tikslo pasiekimo kelias vartotojui būtų nepriimtinas ar per sunkus, liktų dar keli variantai. Kaip pvz. - reklamuojami kompaktiški treniruokliai, kuriuos galima lengvai ir patogiai transportuoti. Tad jei vartotojas neturi galimybės juo pasinaudoti namie - gali susipakuoti, nusivežti į darbą ir naudoti ten.

       2. Tikslo pasiekimo svarba. Viltis taip pat gali būti padidinta keičiant tikslo pasiekimo svarbą. Šiuo būdu skatinti viltį galima:

1. Didinant gaunamą svarbą
2. Stiprinant tikslo atitikimą.

     A) Didinti gaunamą svarbą. Produktai gali būti labiau trokštami, jei jie leidžia pasiekti ne tik mažesnio laipsnio tikslus, bet yra ir instrumentas pasiekti svarbesnius tikslus.

   Kadangi rezultato svarba gali būti stimuliuojama naudojant trūkumų akcentavimą, tuos pačius rezultatus galima būtų pasiekti naudojant esamą padėties lyginimą su idealia būkle. Tokiu būdų yra didinamas vilties jausmas.

   Vartotojai taip pat gali lyginti „idealaus kito” su „buvusio aš” arba „idealus aš” būklėmis. Apeliavimas į šias būkles turėtų atnešti troškimo būseną. Kaip pavyzdys gali būti loterijas reklamuojančios reklamos, kuriose pavaizduotas puikus loterijose laimėjusių asmenų gyvenimas. Taip vartotojas lygina idealias jų būkles su esama savo padėtimi.

     B) Stiprinti tikslo atitikimą. Tikslo pasiekimo stiprinimas vartotojui leidžiant įsivaizduoti, kad rezultatas atitinka užsibrėžtą tikslą ir yra geidžiamas, taip pat turėtų sukelti viltį. To pagrindas yra psichologinės žinios, jog teigiamos fantazijos yra siejamos su troškimu. Tokios taktikos pavyzdį galime rasti loterijų reklamose, kurios skatina vartotojus fantazuoti apie tai, ką jie darytų laimėję milijoną.

   Kita tikslo pasiekimo didinimo taktika yra pasiūlyti pirkėjui tokį produktą, kuris nepakeičia vartojimo ypročių, bet tuo pačiu leidžia pasiekti ir pageidaujamą tikslą. Geriausiai tai atspindintis pavyzdys yra dietų programos, kurios teigia, jog žmogus gali vartoti maistą kaip vartojo ir tuo pačiu mesti svorį. Lygiai taip pat pilvo raumenis stiprinantys prietaisai žada puikų pilvo presą be jokių pastangų.

   Tekste gal kiek per daug oficialumo, bet info naudinga.

Spiritual writing

Šiuo įrašu atiduotu duoklę vienam iš savųjų copywritingo guru - Joe Vitale (Mr. Fire).

Perskaitęs jo knygos „Spiritual writing” antraštę, pagalvojau, - kur jau čia - išsidirbinėjimo viršūnė! Bet kaip neperversi knygos, rašytos tavojo guru. Pirmas puslapis - bendra informacija, antras - case story iš gyvenimo (greičiausiai nebūtinai visiška tiesa), 31 puslapis - emocijų bangos, siunčiamos žmonėms… pala, pala - 31 puslapis? Kaip išsidirbinėjimo viršūnei - neblogai. Skaitai ir net nepajunti, kuomet atsirandi 31 puslapyje. Taigi kas ten tokio? Nieko ypatingo:

Even right now, as you read these words, you can

begin to play with new possibilities:What do you want to be,

do, or have? Win the lotto? Why not? Increase your

business? Why not? Heal something? Why not?

Greičiausiai tai yra tiesos, kurias žinome visi. Žinome, bet nesakome garsiai. Žinome, bet nesinaudojame. Žinome ir gal net netikime, kad taip GALI būti.

Pagalvokite: ką jūs dabar turite, kur jūs dabar dirbate, kur gyvenate ir ką darote. Argi tai nėra tai, apie ką jūs daugiau mažiau pastoviai ir galvojate? Jūs galvojate apie tai = jūs tai ir turite. Taip, tai smegenų plovykla ir turiu jums pasakyti - gera plovykla :)

I believe our planet is what was described in a Star Trek

television episode called “Shore Leave.” When Kirk and

his team land on a planet to check it out before sending the

rest of the crew down for some much needed rest and

relaxation, they begin to experience odd events. McCoy

sees a huge white rabbit. Sulu sees an ancient samurai who

chases him. Kirk sees an old lover and an old classmate.

After experiencing the joys and sorrows of these events, it

finally dawns on the crew (thanks to Spock, of course) that

they are on a planet that reads their thoughts and creates

what they think about.

I think Earth is that planet. What you hold in your mind

with energy and focus will tend to be created in your reality.

Tebūnie tai dar vienas marketinginis triukas. Tiesiog nematau kurioje vietoje čia galima pralošti. Galvok apie tai, ką nori turėti, o ne apie tai, ko nori išvengti.

Just let it go. And let yourself have it.

Emocijos Reklamoje - Kaltė

     Ankstesniame įraše minėjau, jog neigiamos emocijos tiek reklamoje, tiek tekstuose žmogui turi stipresnį poveikį nei teigiamos. Kaip jomis pasinaudoti? Čia jau pagal kiekvieno sugebėjimus. Tik prisimink - tai labai pavojinga. Skaitytojas, po straipsnio ar reklamos, kur panaudotos neigiamos emocijos gali ir nebesugrįžti. O kolkas, efektyviausia neigiama emocija reklamoje - Kaltė.

     Vartotojo kaltė gali būti apibrėžiama kaip poveikis, kūrį vartotojas patiria kuomet jis peržengia moralines, socialines ar etines ribas. Ribos peržengimas gali būti produkto ar paslaugos įsigyjimas, idėja ar patyrimas, arba produkto nepirkimas, kurį reikėtų įsigyti pagal moralinius, socialinius ar etinius principus.

     Priešingai nuo teigiamų kreipinių, kurie reklaminėje žinutėje perduoda teigiamą naudą, kaltė yra neigiamas kreipinys, kuris sukelia rūpestį. Kaltei galima naudoti dviejų faktorių teoriją. Teorija teigia, kad ryšys tarp reklamos žinutės sukelto rūpesčio apimties bei vartotojo elgsenos nulėmimo turi dvi skirtingas jėgas. Iš vienos pusės kaltės sukeltas rūpestis yra asocijuojamas su perduodama žinia, kas sumažina neigiamą reakciją ir atitraukia dėmesį nuo žinutės šaltinio. Iš kitos pusės, sukeltas rūpestis padidina žinutės priėmimą. Todėl, norint maksimaliai išnaudoti kaltės įtaką žinutėje, šis balansas turi šlikti lygiavertis ir sukelto rūpesčio lygis turėtų būti vidutinis.

     Yra 3 skirtingi kintamieji, kurie įtakoja kaltės efektyvumą. Tai yra savigarba, kontrolė ir kaltės jausmas.

     Žmonės, su dideliu savigarbos laipsniu gerai galvoja apie save ir yra linkę išleisti daugiau pinigų sau, nei žmonės su menka savigarba. Aukštos savigarbos asmenys išleidžia dideles sumas tokioms produktų grupėms kaip pramogos, kvepalai ar kosmetika. Vis tik šis segmentas labai silpnai reaguoja į žinutes su kalte. Žmonės, turintys didelę savigarbą, atmeta žinutes su grėsmingu turiniu ir yra labiau imlūs teigiamoms žinutėms. Tačiau asmenys su žema savigarba kaip tik yra imlūs žinutėms su grėsmingu turiniu.

     Dar vienas kintamasis, kuris turi reikšmę kaltės poveikio įtakai yra kontrolė. Žmonės, turintys išorinę kontrolę(pvz. tikėjimas likimu) bus labiau imlūs reklamai, kurioje yra skatinama atsikratyti kaltės.

     Taip pat žmonės, kurie turi stiprų kaltės jausmą yra labiau imlūs kaltę akcentuojančiom žinutėms ir bus linkę atlikti reklamos žinutėje skatinamą veiksmą.

     Kuomet vartotojas jaučia kaltę, šis jausmas jam nepatinka. Kaltė iš esmės yra skausminga gailėjimosi išraiška, sąžinės graužatis, savęs kaltinimas ir savęs baudimas. Tad tai yra emocija, kurios žmogus norėtų išvengti. Pats paprasčiausias šio jausmo išvengimas yra reklamos, kurioje apeliuojama į kaltę išjungimas arba paprasčiausias reklamos ignoravimas. Tad siekiant, kad reklama taptu efektyvia, joje reikia apeliuoti į kaltės išvengimą arba kaltę asocijuoti su teigiamom emocijom:

• A) Vienas metodas yra parodyti kaltę ir akcentuoti, jog ją patirti nėra jokio malonumo ir vartotojas turėtų orientuotis į reklamuojamą prekę, kuri padeda išvengti kaltės jausmo.
• B) Kitas metodas - reklamoje parodytas vaizdas ar reklaminis tekstas iš esmės turėtų sukelti kaltę, bet padaryto darbo gėdintis nereikėtų. Pvz. Suvalgius visą dėžutę svetimo žmogaus saldumynų veikėjas turėtų būti patenkintas, o ne susigėsti. Taip į pirmąjį planą yra iškeliamas hedonistinis vartojimas(malonumai iškeliami aukščiau gėdos jausmo).

     Yra naudojami konkretūs žodžiai, siekiant išreikšti gėdos jausmą - smerktinas, atgailaujantis, nuodėmingas, sąžinės graužatis ir pan.

73 būdai, kaip tapti geresniu rašytoju

Štai ir antraštė, kurioje yra iškart 2 paslėpti TRIGERIAI.

Ar žinai, kas veikia šioje antraštėje? Tikiuosi rasi atsakymą perskaitęs visus 73 būdus, kurie turėtų sutiekti papildomų kūrybingų minčių. Tai yra straipsnis iš copyblogger blogo. Jis naudingas, tikrai naudingas. Bet vistiek - juokinga, kuomet copywritingo paslaugas teikiančiuose saituose, ar copywriterių bloguose pilna straipsniu, kurie rodos turi atsakymus į visus klausimus:

15 būdų kaip patraukti skaitytoją

7 pagrindinės emocijos

83 įtakingiausi žodžiai

3 svarbiausios antraštės rašymo taisyklės…

Perskaičius tokias antraštes atrodo, kad tai yra atsakymas į tavo klausimus. Konkretu, aišku ir naudinga. Būtent tai, ko reikia. Žinoma, tai veikia, bet prisiminkim - rašom tam tikrai tikslinei auditorijai, kuri turi savo idealus ir įsitikinimus. Visada prisiminkim tai.

Emocijos tekste

 Rašant reklaminius tekstus yra apeliuojama į skaitytojo emocijas arba logiką. Žinoma, idealus tekstas yra tas, kuriame rasi abi sudedamasias. Deja - idealų mažai. Taigi, emocijos ar logika? Emocijos. Mano asmenine nuomone į emocijas taikytas tekstas yra gyvesnis ir įdomesnis. Taip pat galime prisiminti ir šiokius tokius tyrimus, kurie kalba apie tai, jog žmonės daugumą sprendimų priima emocionaliai ir tik vėliau juos pagrindžia logika:

“Žmonės pirmiau yra emocionalūs, o tik paskui racionalūs. Mes pirmiau jaučiame nei galvojame. O paskui galvojame apie tai, ką jautėme. Mūsų jutimai perduoda informaciją į smegenis greičiau, nei mes turime laiko apie tai pagalvoti, ir tai generuoja emocinius atsakus, kurie verčia mus priimti skubius sprendimus.” Mitchell.

Lieka mažas klausimas - kaip gi tas emocijas pasiekti? Na, pradžioje tikriausiai reik sugalvoti kokias emocijas norime pasiekti. Ir išvis - kokios emocijos egzistuoja? Ar visos emocijos yra vienodai stiprios, ar tos pačios emocijos būdingos visiems žmonėms… hmm, įdomu. Daug klausimų ir mažai atsakymų.

Pirmajam žinių troškuliui numalšinti turėtų padėti santrauka, kurioje nurodomos emocijas tyrinėjusių mokslininkų išvados apie visiems žmonėms būdingas emocijas (ir visdėlto visi esam iš to pačio molio…). Kitais žodžiais tariant - pirmines kiekvieno žmogaus emocijas:

Žinoma, tai tik teorija, bet man patiko. Kiek plačiau apie kai kurias emocijas kitą kartą.